Kazickų Šeimos Fondas finansavo Dr. Vilma Makauskienės stažuotę Amerikos Mikčiojimo Institute, kuriame vyko dviejų savaičių trukmės, mikčiojančių žmonių terapijos programa.

Prieš prasidedant programai, Amerikos mikčiojimo instituto darbuotojai surengė paramos vakarienę, kurioje dalyvavo aktorius Biusas Vilisas,  Amerikos vice prezidentas ir daug kitų žymių mikčiojančių žmonių bei instituto sponsorių. Aktorius Briusas Villisas ir Amerikos vice prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad svarbu priimti mikčiojimą, nevengti bendravimo ir neleisti, kad užsikirtimai ar kalbos baimė, trukdytų siekti savo tikslų.

"Esu labai dėkinga Kazickų Šeimos Fondui, ypač Augie Kazickas, už suteiktą finansinę paramą. Amerikos Mikčiojimo Institutas gerai žinomas visame pasaulyje, nes jame dirba specialistai turintys ilgalaikę darbo su mikčiojančiais patirtį. Instituto šūkis - „kalbėk laisvai, gyenk be baimės“ atskleidžia pagrindinius veiklos tikslus – padėti mikčiojantiems žmonėms keisti požiūrį į bendravimą, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, įveikti kalbėjimo baimę. Šiuos tikslus padėjo pasiekti atviras požiūris į mikčiojimą, aktyvus dalyvavimas grupėje, bendravimas su įvairiais pašnekovais, skirtingose kalbinėse situacijose", - teigia dr.  V. Makauskienė.

Programos dalyviai, turėjo atlikti daugybę praktinių užduočių, kurios buvo susietos su sunkumais, kuriuos kasdien patiria mikčiojantys žmonės. Programos pradžioje, praktinės užduotys buvo atliekamos gatvėje, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, kuriems buvo užduodami paprasti klausimai: kiek dabar valandų, ar kur rasti skirtingus objektus (pvz., muziejus, gatvė, metro stotelė ir kt.). Dalyviai buvo skatinami analizuoti savo emocnius išgyvenimus, suprasti kaip mintys veikia elgesį. Pavyzdžiui, kai kuriems mikčiojantiems žmonėms, jei turi paskambinti dėl darbo interviu, kyla išankstinis nerimas. Tos mintys įtakoja emocinę būseną, tuomet kalbėti būna dar sunkiau ir mikčiojimas sustiprėja. Studentai nuolat susiduria su iššūkiu kalbėti prieš auditoriją. Kartais sako dėstytojui „aš nepasiruošiau“ vien tik tam, kad išvengtų viešo kalbėjimo.

"Stažuotė Amerikos Mikčiojimo institute man suteikė pasitikėjimo dirbant su mikčiojančių žmonių grupe, daug naujų žinių, idėjų, kurias galėsiu  pritaikyti savo praktiniame darbe. Dalyvavimas intensyvioje programoje padėjo suprasti, kad  mikčiojimo įveikimas yra logopedo ir mikčiojančio kelionė kartu, nes nuo žmogaus motyvacijos, vidinio nusiteikimo ir atvirumo priklauso bendravimo pokyčiai. Didžiuojuosi savo klientais, kurie skiria tiek daug pastangų siekdami įveikti mikčiojimą, džiaugiuosi matydama jų drąsą, didelį norą efektyviai bendrauti ir esu dėkinga jiems už pasitikėjimą", - dalijasi mintimis V. Makauskienė.

Daugiau informacijos apie Amerikos Mikčiojimo Institutą rasite puslapyje:

http://stutteringtreatment.org/http://stutteringtreatment.org/.

 

   

2016m. liepos 29d. - rugpjūčio 7d. Kranevo (Bulgarijoje) vyko mokymai logopedams "Socialinės komunikacijos (pragmatikos) sutrikimai"

Beveik 2% jaunų žmonių Europoje, turi socialinės komunikacijos (pragmatikos) sutrikimų. Šiems asmenims sunku suprasti tai, kas jiems sakoma, jie susiduria su kalbos vartojimo sunkumais skirtingose socialinėse situacijose. Jie patiria sunkumų laikantis visuomenėje priimtų socialinės komunikacijos taisyklių kasdieninėje veikloje.

Mokymai buvo organizuojami pagal Erasmus+ programos finansuojamą projektą "We can too". Projekto koordinatorius: YMDRAB (Youth movement for development of the rural areas in Bulgaria). Projekto partneriai: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rumunijos logopedų asociacijos. 

Mokymuose dalyvavo 8 Lietuvos logopedų asociacijos narės, besidominčios vaikų, socialinės komunikacijos (pragmatikos) sutrikimais ir atstovaujančios LLA tarptautiniame logopedų asociacijų tinkle.

Praktinius seminarus vedė dr. Ioannis Vogindroukas, Euripides - Nikolaous Chelas (Graikija), Evgenyia Hristova ir Maurice Grinberg (Bulgarija), Anna Maria Ulviste (Estija).

Mokymuose buvo pristatoma vaikų socialinės komunikacijos apibrėžtis, komunikacijos gebėjimų raida. Didelis dėmesys buvo skiriamas ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų socialinės komunikacijos gebėjimų įvertinimui (taikant tėvų interviu klausimyną) ir gautų duomenų analizei, interpretacijai. Tikimasi, kad šis klausimynas bus išverstas į lietuvių kalbą, siekiant, kad Lietuvos logopedai turėtų galimybę jį taikyti savo praktikoje. Lektoriai iš Bulgarijos pristatė žvilgsniu valdomą alternatyviosios komunikacijos priemonę ir jos panaudojimo galimybes: http://www.tobii.com/tech/products/.

Mokymų dalyviai lankėsi socialinės reabilitacijos centre Karin dom (https://karindom.org/en/), kuriame teikiamos į šeimą orientuotos paslaugos SUP turintiems vaikams ir šeimoms. 

Neformaliose mokymų veiklose buvo skiriamas dėmesys ir skirtingų kultūrų pažinimui. Visi mokymų dalyviai pristatė savo šalis, nacionalinius šokius, dainas, valgius. 

Mokymų video (parengtas Latvijos logopedės Inaros Klavinos): https://www.youtube.com/watch?v=JvmVF2DWI6s.

 

        

2016m. balandžio 22-23d. Tartu vyko 3-asis Baltijos šalių logopedų kongresas "Kalbėjimo apraksija"

3-iajame Baltijos šalių kongrese sveikinimo žodį tarė Estijos logopedų asociacijos prezidentas Aaro Nursi. Lietuvos logopedų asociacijos pirmininkė dr. D. Kairienė Lietuvos logopedų vardu padėkojo estams už tęsiamą logopedų kongresų organizavimo tradiciją. Susirinkusius Baltijos šalių logopedus pasveikino Latvijos logopedų asociacijos pirmininkė doc. dr. Baiba Trinite, kuri pasinaudodama proga pakvietė visus susirinkusius į 4-ąjį Baltijos šalių logopedijos kongresą, kuris vyks 2017m. pavasarį Rygoje.

Pirmoji kongreso diena buvo skirta įgytos apraksijos temai gvildenti. Estų kilmės mokslininkė Marja-Liisa Mailend (Arizonos universitetas, JAV) pasidalijo moksline ir praktine patirtimi identifikuojant ir įveikiant suaugusiųjų apraksijas. Antrąją kongreso dieną, Lietuvos logopedams jau pažįstama, dr. Anita McAllister (Karolinska institutas, Švedija) skaitė paskaitas apie vaikų kalbėjimo apraksiją, jos požymius, identifikavimo sunkumus bei įrodymais grįstus, šio sutrikimo įveikimo požiūrius, metodus. Mokslininkai iš Estijos (mag. K. Nommik), Latvijos (prof.dr. S. Tubele), Lietuvos (dr. D. Kairienė) ir Rumunijos (dr.C. Bodea-Hategan) pristatė pranešimus skirtingose šalyse aktualiais kalbėjimo dispraksijos apibrėžties, atpažinimo ar įveikimo klausimais. 

Lietuvai Baltijos šalių logopedų kongrese atstovavo 6 logopedės. Tikimės, kad sekančiame kongrese mūsų, dalyvaujančių, bus daugiau...

JSN Solid is designed by JoomlaShine.com